- bejėgiškai
- bejė̃giškai prv. Bejė̃giškai paklùsti [stebė́ti].
.
.
bejėgiškas — bejė̃giškas, a adj. (1) silpnas, bejėgis: Bejė̃giškas žmogaus pyktis nieko nepasiekia FT. Bejėgišku žvilgsniu sekiojo šeimininkės judesius T.Tilv. bejė̃giškai adv.: Senelis dabar taip bejėgiškai čia guli I.Simon … Dictionary of the Lithuanian Language
išbaiminti — tr. išgąsdinti, pribauginti: Išbaimindavo senus žmones Rd. Nežinomos paslapties išbaiminta ji bejėgiškai šypsodavos rš. baiminti; įbaiminti; išbaiminti; prisibaiminti … Dictionary of the Lithuanian Language
keltuvė — 2 keltuvė̃ sf. (3a) 1. SD50, MŽ188, Kos107, K spragilo kotas, siaustuvė: Grubūs pirštai, per visą amžių čiupinėję žagrės rankeną ir spragilo keltuvę, bejėgiškai išsitiesė A.Vencl. Ant keltuvė̃s galo yra jungas iš želvių J. Sulaužiau keltuvę Rtn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiblus — kiblùs, ì adj. (4) 1. MitI388, NdŽ kuris labai kimba, limpa, kabus: Kiblus daiktas kaip varnalėžis, kai kimba greitai Škn. Viksvų šienas labai kiblùs – pilnos kelnės prilenda Rk. | prk.: Koks jis kiblus prie moterų! rš. 2. Rmš prk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
klaktelėti — klàktelėti, ėja ( ia), ėjo intr. žnektelėti, pliaukštelėti; blaktelėti: Kai dėsiu, tai tik in vietos klaktelėsi, ir baigta Vj. Dešinioji Nortono ranka bejėgiškai klaktelėjo į smėlį rš. Šuo klàktelėjo (prigulė prie žemės) J. Vincė girdėjo, kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
kėbaroti — kė̃baroti, oja, ojo intr. Kp mosikuoti, kapstytis. | refl.: Mažas vaikas gulėdamas su rankytėm ir kojytėm kė̃barojasi Ps. Jis bejėgiškai kėbarojosi abiem rankom rš. Gana jau kėbarotis (gaišti, čiupinėtis) – pavėluosit Lnkv. Pamatė ant lizdo… … Dictionary of the Lithuanian Language
lašnoti — lašnoti, oja, ojo intr. 1. R, K po truputį lašams kristi, varvėti: Rasa lašno[ja] nuo lapo medžio J. Nuo stogo lėtai lašnojo paskutiniai lietaus lašai sp. Ranka bejėgiškai nusviro, iš jos lašnojo kraujas rš. Daržinės stogas kiauras, tai po… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamuistyti — pamùistyti 1. tr. kiek pakinknoti, pamosikuoti (galva): Pamuistė žirgas galvelę, išlaužė uosio tvorelę LTR(Pnd, Ut). | refl.: Pasimuistė galva jautis Sab. 2. refl. pasijudinti, pasitampyti: Bejojant arklys kai pasimuistė – tik manęs nenumetė Kkl … Dictionary of the Lithuanian Language
pasliauka — adv. 1. kojas ir rankas ištiesus, išdrikai: Visi puolė pasliauka, išgirdę armatos šūvį Krž. 2. bejėgiškai, kaip leisgyvis: Nuėję rado karvę pasliauka gulinčią Škn. Jis gul pasliauka, lyg užmuštas Krp … Dictionary of the Lithuanian Language